Kauno Suzuki pradinė mokykla - The Kaunas Suzuki Primary School - www.talentas.lt

  Kauno SUZUKIO pradinė
mokykla

The Kaunas Suzuki Primary School
www.talentas.lt
Šiaurės pr. 23, Kaunas LT-49193
(8-37) 312036, (8 685) 86778, (8 672) 87056


Kaip muzika veikia mūsų smegenis

2019-03-06

Vertė dr. Dėja Aukštkalnytė

Kauno Suzuki mokyklos straipsnis: Kaip muzika veikia mūsų smegenis

Mokslininkai vis dar bando paaiškinti, kaip muzika veikia mūsų smegenis ir kodėl, kaip ir bet kurį kitą meną, mes ją patiriame skirtingai. Tačiau nauji atradimai apie muzikos fizinį poveikį žmogaus smegenims daromi nuolat. Jau paaiškėjo, kad muzika gali keisti smegenų struktūrą, paveikti alaus skonį ir padaryti žmogų patrauklesniu; taip pat atrasta, kad pakilūs “Bitlai” ir slegiantys “Nortt” vienodai gerai veikia mūsų savijautą. Šiame ITMO.NEWS straipsnyje sužinosite, ką mokslininkai išsiaiškino apie mūsų ryšį su muzika.

Mylėk arba nekęsk

Ar sutikote bent vieną, kuris visai nesidomėtų muzika? Bent vieną, kuris per visa savo gyvenimą nieko nesiklausė? Tokie žmonės egzistuoja, ir jų yra apytiksliai nuo penkių iki septynių procentų planetos populiacijos. Kad sužinotų, kaip veikia smegenys tų, kurie visai nesidomi muzika, mokslininkai iš McGill universiteto (Kanada) nuskanavo 45 sveikų testuojamų asmenų smegenų veiklą pastariesiems klausantis muzikos; kai kurie iš jų buvo tais “antimelomanais”. Pasirodė, kad šiems žmonėms klausantis muzikos smegenyse nesiformuoja jokie ryšiai tarp sričių, atsakingų už garsų apdorojimą ir atsakingo už malonius potyrius smegenų centro. Tuo pat metu kitos stimuliuojančios veiklos, kaip azartinių žaidimų laimėjimas, jiems vis dėlto sukelia malonumą.

Šis tyrimas, aiškina jo autoriai, padės mums geriau suprasti, kodėl žmonės mėgaujasi muzika, ir taip pat gali būti naudingas medicininiams tyrimams. Pavyzdžiui, jis gali suteikti mums įžvalgų apie neurologinių sutrikimų priežastis, kurie sukelia žmonių pojūčius, trikdančius pasitenkinimą ir motyvaciją: depresiją, apatiją, nepagrįstas ir žalingas priklausomybes. Kita studija, kuriai vadovavo mokslininkai iš Helsinkio (Suomija), Aarhus (Danija) ir Bario (Italija) universitetų, įrodė, kad meilė muzikai nulemiama genetikos ir priklauso nuo neurotransmiterio dopamino funkcijos. Jis padeda žmonėms numatyti malonumą, jį atpažinti ir stengtis jį patirti, nepaisant nepatogumų. Mokslininkai pažymi, kad klausantis muzikos eksperimento dalyviai patyrė pokyčius funkciniuose dopamino receptoriuose, kas pakėlė jų nuotaiką. Tyrėjai pažymėjo, jog tai yra pirmoji studija, įrodanti, kad muzika veikia fizinę smegenų struktūrą.

Linksma ar liūdna, neturi reikšmės

Visos muzikos rūšys gali teigiamai veikti smegenis. Jungtinės Karalystės ir Suomijos tyrimai atskleidė, kad liūdnos ir niūrios muzikos klausymasis žmonėms patinka ir pagerina jų nuotaiką. Dar daugiau, jie pradeda patogiau jaustis, nes muzika priverčia apmąstyti savo patirtis. Mokslininkai atrado paradoksą: žmonės linkę patirti keistą pasitenkinimą, emociškai reaguodami į tragizmą mene, nesvarbu, ar tai būtų muzika, ar kinas, paveikslai, ar kita. Japonų psichologai siūlė aiškinti šį fenomeną tuo, kaip žmonėms liūdesys asocijuojasi su romantiškais jausmais. Šalia to, liūdna muzika nekelia grėsmės organizmui, o yra tarsi būdas įveikti psichologinę įtampą ir “prisijungti” prie išorinės, o ne vidinės liūdesio priežasties. Vis dėlto pakilios, linksmos muzikos klausymasis teigiamai veikia kūrybiškumą ir komandinio darbo gebėjimus – taip vadinamus minkštuosius įgūdžius. Tyrėjai Olandijoje atliko kūrybiškumo testus su keliomis žmonių grupėmis. Viena grupė klausėsi pozityvios, kita – liūdnos, trečia – raminančios, o paskutinė – intensyvios, įtemptos muzikos. Kontrolinė grupė atliko testą tyloje. Paaiškėjo, kad geriausius rezultatus – kūrybiškiausio ir tuo pačiu praktiškiausio užduoties sprendimo prasme – parodė tie, kurie klausėsi pozityvios muzikos.

Savotiškas Cornwall universiteto tyrimas atskleidė, kad sunkiojo metalo muzikos klausymasis daro žmones mažiau socialiais ir menkina jų norą dirbti bendram gerbūviui. Tyrėjai suskirstė tiriamuosius į kelias grupes žaidimui. Žaidimo eigoje žaidėjai galėjo “aukoti” savo asmeninius resursus, kad pagerintų savo komandos rezultatus. Kelios komandos klausėsi tokių dainų, kaip “Bitlų” “Geltonasis submarinas”, Katrinos , “Wave” “Vaikščiojimas saulės šviesoje”, ir panašių. Kiti klausėsi sunkiojo metalo ir panašių žanrų. Pabaigoje pirmosios kategorijos žaidėjai mieliau dalinosi savo resursais negu tie, kurie klausėsi tamsios, niūrios muzikos.

Svarbu, dėl ko klausotės

Yra priežastis, dėl kurios sakoma, kad proto nuostata vaidina svarbų vaidmenį emocijų kontrolei ir darbo produktyvumui. Aalto ir Jyväskylä (Suomija) bei Aarhus (Danija) universitetų tyrėjai atrado, kad muzikos klausymosi intencija taip pat daro įtaką žmonių emocinei būklei.

Mokslininkai skanavo smegenis, tiriamiesiems klausantis liūdnos, agresyvios ir “tamsios” muzikos. Dauguma vyriškos lyties respondentų klausimynuose pažymėjo, kad klausosi tokios muzikos norėdami išreikšti savo neigiamas emocijas, tuo tarpu moteriškos lyties dalyvės buvo linkę tokiu būdu tas pačias emocijas įveikti. Magnetinio rezonanso tomografijos rezultatai parodė, kad daugumai moterų tuo metu buvo suaktyvėjusi smegenų sritis, atsakinga už emocijų kontrolę, kai daugumos dalyvių vyrų smegenyse vyko priešingi reiškiniai. Paprastai toks smegenų veiklos nuokrypis būna susijęs su nesugebėjimu pereiti iš vienos emocinės būklės į kitą, kas veda į depresiją ir panašius negalavimus.

Muzika kaip skausmo malšintoja

Mėgstamos muzikos klausymasis gali sumažinti skausmą. Du JAV medicinos institutai išbandė muzikos terapiją su nugaros operacijas patyrusiais pacientais. Dalyviai buvo paprašyti įvertinti skalėje savo skausmo lygį. Praėję muzikos terapiją skausmą jautė mažiau už kitus.

Bizniui geriau garsiau

Kas galėjo sugalvoti, kad garsi muzika verčia žmones išgerti daugiau alkoholio per trumpesnį laiką? To įrodymui grupė prancūzų mokslininkų išėjo pasižvalgyti po barus. Gavę barų savininkų sutikimą, jie eksperimentavo patalpose muzikos garsumu ir stebėjo lankytojus: kaip greitai jie geria? Buvo stebėta 40 žmonių nuo 18 iki 25 metų amžiaus veikla. Tyrimais patvirtinta, kad baruose suvartojamo alkoholio greičio ir kiekio pokyčiai yra skatinami muzikos garsumo, nes stipresni garsai labiau jaudina ir kelia norą valgyti ir gerti daugiau. Be to, baisus garsas trukdo lankytojams kalbėtis vienam su kitu.

Muzika tap pat gali paskaninti jūsų alų! Buvo atliktas Briuselio Alaus gamybos kompanijos kuriozinis eksperimentas bendradarbiaujant su britų grupe „Redaktoriai“. Daugiau nei 300 dalyvių skanavo tos pačios rūšies alų, tačiau viena grupė nežinojo jo pavadinimo ir nesiklausė muzikos, kita žinojo rūšį, o trečioji žinojo rūšį ir tuo pat metu klausėsi grupės muzikos. Apklausa parodė, kad trečioji grupė mėgavosi labiausiai, atskeisdama, kad skonis yra priklausomas nuo garso. Tyrėjai taip pat ketina panaudoti gautus rezultatus ieškodami, ar muzika gali motyvuoti žmones, pavyzdžiui, valgyti sveikesnį maistą.

Grojimas daro jus populiaresniu

Čarlzas Darvinas pastebėjo, kad viena iš galimų priežasčių, dėl ko muzika visada buvo žmogiškosios kultūros dalis, yra natūrali gyvūnų poravimosi balsų tąsa. Vienos universiteto (Austrija) mokslininkai nusprendė ištirti šią teoriją ir patikrinti, ar vyrai ir moterys rodosi vieni kitiems patrauklesniais pries tai trumpai pasiklausę muzikos.

Eksperimentas jungė vyrų ir moterų grupes, iš kurių vieni buvo paprašyti pasiklausyti muzikos prieš eksperimentą, o kiti – ne. Po to visiems buvo parodytos priešingos lyties žmonių nuotraukos ir jie paprašyti paaiškinti, ar laiko tą žmogų patraukliu ir ar eitų su juo į pasimatymą. Vyrų teigiamų ir neigiamų atsakymų dažnis liko toks pat, nepriklausomai nuo to, ar jie iš anksto buvo klausęsi muzikos, tuo tarpu moterų tarpe atsiskleidė žymūs rezultatų skirtumai. Tos, kurios klausėsi muzikos pries eksperimentą, daug labiau linko atsakyti teigiamai ir vertinti vyrų veidus kaip patrauklesnius.

Tad tyrėjai nusprendė, kad moterims muzikiniai gebėjimai ir bendras kūrybiškumas gali būti dalinė kompensacija už fizinės išvaizdos bei būklės trūkumus.

Kačiukai nekenčia metalo

Niekas nepakenčia, jeigu kaimynas ištisai klausosi garsios, triukšmingos muzikos. O kaip kačiukai?

Grupė portugalų tyrėjų nutarė išsiaiškinti, kaip katės reaguoja į skirtingus muzikos žanrus. Gyvūnams buvo uždėtos ausinės klausytis klasikinės, pop ir metalo muzikos sterilizacijos metu taikant anesteziją. Buvo matuojamas jų kvėpavimo dažnis ir vyzdžių diametras tiriant nusiraminimo lygį. Visai kaip žmonės, katės nurimdavo klausydamos klasikinės muzikos ir jausdavo įtampą, klausydamosis AC/DC hito “Perkūno kirtis”.