Soc.m.dr. D.Aukštkalnytė, „Tavo vaikas” Nr. 11, 1999
Kai psichologai pradeda diskusijas apie tai, kaip savo elgesiu ir reagavimo greičiu skiriasi suaugę, paprastai jie kalba apie asmenybės skirtumus. Aptardami asmenybę jie turi omenyje tai, ką paprastai priskiriame šiam žodžiui - žmogaus turimus sugebėjimus, mokėjimus, įpročius ir kitus bruožus, kas mus išskiria iš minios.

Tačiau ėmus kalbėti apie kūdikius, šis apibūdinimas visiškai netinka! Juk jokiu būdu negalėtumėme priskirti minėtų bruožų vežimėlyje besiraivančiai asmenybei. Jau pats žodis šiame kontekste nuskamba pompastiškai. Net galvą iš laimės pametę tėveliai niekada neprasitars, jog "…mūsų meilutė asmenybė šiąnakt tik kartelį prikakojo į sauskelnes". Juolab, kad kūdikis dar neturėjo laiko įgyti nei vieno iš anksčiau minėtų bruožų. Vietoje to, psichologai linkę vadinti kūdikio elgesio ir reakcijų visumą temperamentu, kadangi jisai turi grynai genetinius pagrindus, nebūtinai priklausančius nuo aplinkos poveikio. Temperamento skirtumus galime stebėti jau ankstyvoje kūdikystėje, nors pavadinti mažąjį rėksnį choleriku, o ramiai parpiantį bamblį flegmatiku lyg ir nesiverčia liežuvis. Tad kokie požymiai leistų mums bent apytiksliai nustatyti "būsimosios asmenybės" temperamentą?

Pirmieji bandymai. Jau septintajame dešimtmetyje mokslininkų grupė JAV tyrė 85 šeimas, kuriose augo 141 vaikas. Šeimos pasirinktos ne atsitiktinai, bet atsižvelgiant į jų socialinę padėtį. Pasirinktosios gyveno pasiturinčiai, abu tėvai buvo puikiai išsilavinę, dirbantys gerai apmokamus darbus. Tad tyrimo tikslas buvo nustatyti, kaip panašiose (gerose!) sąlygose augantys vaikai demonstruoja skirtingus temperamento tipus ir kuo skiriasi jų elgesys. Stebėjimas vyko nuolat, kartu klausinėjant ir testuojant tėvus.

Rezultatai paritrenkė. Mokslininkai nustatė, kad kūdikiai gali būti suskirstyti ne į įprastas keturias, bet…į akivaizdžias tris temperamentų grupes! Ir šiuo skirtumus visai nesunku nustatyti. Tėvai arba kiti artimieji, stebėdami savo kūdikį, gali jį įvertinti pagal devynis žemiau pateiktus teiginius, priskirdami kiekvienam iš jų aukštą, vidutinį arba žemą balą. Ypač šis testas tinka, jei kūdikis 2-3 mėnesių amžiaus. Jeigu jums pasirodys, kad norisi visas jas vertinti "vidutiniškai", paprasčiausiai pabandykite atidėti vertinimą tam laikui, kai geriau pažinsite savo atžalą. Tačiau jei tik metę žvilgsnį į teiginius jau galėtumėte "aukštu balu" įvertinti tris iš jų, nesuklydote - jūsų vaikas rodo pirmuosius tvirtus temperamento požymius!

1. Motorinės (judesių) veiklos lygis (aukštas, vidutinis, žemas)
2. Ritmiškumas (valgymo, miegojimo, tuštinimosi reguliarumas) (aukštas, vidutinis, žemas)
3. Reakcija į naują situaciją (vengimas arba gyvas įsitraukimas) (aukštas, vidutinis, žemas)
4. Prisitaikymas prie kitokios, neįprastos aplinkos (aukštas, vidutinis, žemas)
5. Jautrumas dirgikliams (aukštas, vidutinis, žemas)
6. Reakcijos intensyvumas (koks energijos kiekis sunaudojamas) (aukštas, vidutinis, žemas)
7. Bendra nuotaika ar būsena (ramus, dirglus, meilus ir t.t.) (aukštas, vidutinis, žemas)
8. Nukreipimo greitis (ar lengvai galima kūdikį "nuvilioti" nuo veiklos, kuria jis užsiima) (aukštas, vidutinis, žemas)
9. Dėmesio sutelkimas ir trukmė veikloje (aukštas, vidutinis, žemas)

Kaip "iššifruoti" esminį trejetą? Jei jūsų kūdikis aritmiškas, t.y., valgo, miega ir kitas gamtines būtinybes atlieka kada užsimanydamas, vengia neįprastų situacijų, lėtai prisitaiko prie aplinkos pokyčių, o bendrą jo nuotaiką dažniausiai pastebite jam rėkiant, rezultatas nedžiugina. Jei pridėsime aktyvias reakcijas į dirgiklius ir greitus dėmesio šuolius nuo vienos veiklos prie kitos, susitaikykime su faktais. Tai sunkaus temperamento kūdikis.

Jei, atvirkščiai, kūdikis reguliariai laikosi dienos režimo, "palankiai vertina" naujoves, jį galima tyliai ir negadinant sau nervų transportuoti bet kokioje susisiekimo priemonėje, nes tik įkėlus koją į perkimštą troleibusą jis palaimingai užmiega, Jums pasisekė: kūdikis aiškiai lengvo temperamento. Šio tipo kūdikiams taip pat būdingos žemo arba vidutinio lygio reakcijos bei toks pat jautrumas dirgikliams.

Trečiasis nustatytas temperamento tipas - drungnasis. Jei mažojo motorinė veikla apsiriboja vangiais mamos pavartymais po sočių pietų, jis linkęs vengti naujų situacijų, lėtai prisitaiko prie aplinkos, vidutiniškai arba neitin jautriai reaguoja į dirgiklius, o iš esmės yra ramus kaip belgas, gali ilgam (apie minutę-kitą) susikaupti ties jam įdomia veikla, jis kaip tik šio temperamento tipo.

Na, o jeigu su kūdikiu praleidžiate dieną naktį, tačiau negalėtumėste surinkti trijų "aukštų" balų, nesigraužkite. Galimas dalykas, kad jūsų vaikas - mišraus temperamento tipo, ir rezultatai išryškės vėliau. Tuomet, kai jau galėsite jį pavadinti sangviniku arba melancholiku.

O kokius gi rezultatus parodė tirtieji amerikoniukai? 40% iš jų pasirodė esantys „lengvi”, 15% tvirtai įrodė, kad yra „sunkūs”, 10% buvo įvertinti kaip „drungni”. Ir net 35 % konspiratorių nei mokslininkai, nei tėvai negalėjo priskirti nei vienam temperamentui. Tikėkimės, kad Jūsų stebėjimų rezultatai pralenks amerikiečius, atskleisdami, kas yra kas Lietuvoje!