© Soc.m.dr. D.Aukštkalnytė, „Tavo vaikas” Nr. 3, 1999
Daugelis tėvų, pastebėję, kad jų vaikas ne tik gabus, bet ir talentingas, pajunta ne tik pasididžiavimą, susižavėjimą, bet ir baimę. Dažniausiai jie pradeda ieškoti knygų arba konsultuotis su specialistais, kaip auklėti tokį vaiką, nors iš tiesų nei patikimų ekspertų, nei išsamių aprašymų neįmanoma rasti. Kaip išsiaiškinti, kokios vaiko intelekto vystymosi galimybės ir kuria kryptimi jį toliau lavinti? Čia pateikiama medžiaga, pagrįsta talentingų vaikų tėvų pastebėjimais ir moksliniais tyrimais, padės jums atsakyti į kai kuriuos klausimus.

Kas skiria talentinguosius nuo „paprastų” vaikų? Nors talentingi vaikai turi tuos pačius būtiniausius poreikius, kaip ir jų bendraamžiai, suaugę neturėtų nekreipti dėmesio į kai kuriuos skirtumus. Kitaip galima gerokai sutrikdyti šių vaikų intelektualinį ir emocinį gyvenimą.

Geriausias palyginimas- didinamojo stiklo metafora. Jeigu tartumėme, kad visi žmonės žiūri į pasaulį per padidinamąjį stiklą, vienų stiklas būtų matinis, kitų- įskilęs, dar kitų- apverstas, o talentingos asmenybės žvelgia į pasaulį per mikroskopą. Labai talentingos- netgi per elektroninį mikroskopą. Jie tuos pačius dalykus mato kiek kitaip nei paprasti žmonės. Ir dėl kitokio matymo gali turėti kiek naudos, tiek ir nuostolių.

Talentingas vaikas anksčiau ar vėliau supras, kad yra kitoks, tad svarbu pasirengti šiam jo atradimui. Reikia nuteikti vaiką, kad talentas- dalykas toks pat neužtarnautas, kaip akių ar plaukų spalva, norint išvengti pernelyg anstyvo didžiavimosi. Paaiškinkime, jog svarbu ne didžiuotis savo talentu, bet toliau lavinti turimus sugebėjimus.

Šeimos vienybė. Abiems tėvams (ar artimiausiems vaiko aplinkos žmonėms) svarbu vieningai sutarti esminiais vaiko gabumų vertinimo klausimais. Daugelis talentingų vaikų tėvų vaikystėje patys buvo talentingi. Jei jie nemokėjo teisingai įvertinti savo talento, ta pati klaida gali pasikartoti su jų vaikais. Tad reikėtų atkreipti dėmesį į vaiko poreikius ir susitarti, kaip juos tenkinti.

Talentingųjų poreikiai. Ypatingai talentingi vaikai paprastai susiduria su dviem pagrindiniais poreikiais: 1) Jie nori susigyventi su savo išskirtinumu, kuris atveria didesnes galimybes, bet tuo pat metu sudaro tam tikrų kliūčių; 2) jiems reikia lavinti savo turimo talento "atsargas",- tai tiesiog stiprus vidinis polinkis. Užgniaužti jį- reiškia sužaloti save emociškai. Tėvams svarbu suvokti, kad didžiausias siektinas tikslas yra ne vaiko pelnyta šlovė, sėkmė ar Nobelio premija, bet laimingas ir produktyvus gyvenimas.

Ankstyvoji vaikystė. Ikimokykliniame amžiuje poreikių tenkinimas gan paprastas. Pav., jei dvimetis nori žaisti su šešiamečio žaislais, jam reikia juos duoti. Jei trimetis skaito, jį reikia aprūpinti knygomis. Jei vaikas anksti ir rišliai pradeda kalbėti, jam reikia atsakinėti protingai.

Viešoji nuomonė. Nors tėvų nuomonė vieninga, jiems meškos paslaugą gali padaryti aplinkiniai. Pamatę dvimetį ar trimetį sėdintį parduotuvės vežimėlio lopšyje ir skaitantį prekių pavadinimus, praeiviai garsiai ir atvirai pavadins tai fenomenu. Tad tėvams bus labai sunku išlikti ramiems ir neskatinti tokių viešų vaiko "pasirodymų". Turėkite omenyje, jog svarbiausias tikslas- vaikui susigyventi su jo išskirtinumu. Kuo labiau susijaudinsite, išgirdę ankstyvus komplimentus, tuo greičiau vaikas pradės juos laikyti normaliu ir įprastu dalyku. Vėliau, kai gabumai nebebus taip aiškiai pastebimi, vaikas, nebegirdėdamas jų, jausis neįvertintas ir atstumtas.

Kuriozai. Talentingas vaikas vienu metu tarsi išgyvena keletą amžiaus tarpsnių. Penkiametis gali skaityti kaip septynmetis, žaisti šachmatais kaip dvylikametis, kalbėti kaip trylikametis ir dalintis žaislais kaip dvimetis. Vaikas gali staiga peršokti nuo protingos diskusijos apie kolektyvinių žaidimų privalumus prie isterijos, jei jam neleidžiama pirmam išskaičiuoti draugų slėpynėms. Turėtumėte būti pasirengę šiam "šokčiojimui" iš vieno amžiaus tarpsnio į kitą ir, vengdami bausmių, elgtis pagal biologinį, o ne pagal intelektualinį vaiko amžių.

Mokykla. Kai jūsų devynių mėnesių bamblys pradės kalbėti sudėtiniais sakiniais, jūs tikriausiai neliepsite jam užsičiaupti ir palaukti dar bent devynis mėnesius. Tai pat neuždrausite jam vartoti daiktavardžių vien dėl to, kad jo amžiaus kūdikiams tokia gramatinė forma pernelyg sunki. Tačiau kai kuriose bendro lavinimo ir netgi privačiose mokyklose pedagogai elgiasi labai panašiai...

Svarbu suprasti, kad jie nenori specialiai atpratinti Jūsų vaiko nuo bet kokio mokymosi, nors tokių rezultatų galima sulaukti. Daugelis pedagogų nebuvo susidūrę su talentingais vaikais. Jie tikrai nežino, kaip su jais elgtis. Mokymo programos taikomos visiems vienodai. Nors mokytojas ir stengiasi prisitaikyti prie aukštesnių poreikių, gali pritrūkti informacijos ar patirties, ir nežinoti, kurlink kreipti savo pastangas.

Kai vaikas pradeda lankyti mokyklą jau sugebėdamas atlikti tai, ką mokys mokytojas, beveik nėra galimybių jį mokyti ko nors kito. Net jei būtų sudarytos sąlygos skirti jam daugiau laiko, dėmesio ir parinkti specialią programą, mokytojui būtina mokyti jį kitais metodais. Talentingi vaikai mokosi ne tik greičiau už kitus, bet ir kitaip. Standartiniai mokymo metodai sudėtingus dalykus suskaido į mažus, paprastus gabalėlius ir pateikia juos po vieną. Talentingi protai gali suvokti didžiulius informacijos kiekius vienu metu ir reikalauja visumos. Teikti tokiems vaikams mažus informacijos gabalėlius yra panašu į dramblio maitinimą žolės stiebeliais – pradėjęs badauti jis net nesuvoks, kad kažkas stengiasi jį pamaitinti.

Priversti dirbti tipinės mokyklos metodais ir tempais, talentingi vaikai gali pasirodyti nei kiek ne gabesni už bendraamžius, bet netgi prastesni. Jų raštas gali būti labai bjaurus, nes rankų miklumas negali suspėti su mąstymo polėkiu. Daugelis prastai taria, nes jie skaito mintyse ir nemato žodžio kaip atskirų raidžių rinkinio. Stengdamiesi "įgarsinti" žodį jie suklysta. Daugelis turi sunkumų su įsiminimu mintinai, standartiniu mokymosi metodu pradinėse klasėse.

Nepakankamas tinkamumas. Talentingų vaikų sunkumus mokykloje galima apibūdinti trimis žodžiais: jie yra netinkami. Beveik visos mokyklos vaikų grupes organizuoja pagal amžių. Kaip matėme, talentingi vaikai išgyvena kelis amžiaus tarpsnius iš karto. Vaiko intelektualiniai poreikiai gali keliais metais lenkti bendraamžius, nors atotrūkis vienose srityse gali būti didesnis nei kitose.

Įsivaizduokime šešiametę Rūtą. Ji skaito kaip dvyliktokė, nors jos mąstymas yra "tik" kaip septintokės. Ji atlieka daugybos ir dalybos veiksmus, supranta trupmenas ir dešimtąsias dalis, bet skaičiuoja pirštais, nes niekad neįsiminė sudėties ir atimties bei daugybos lentelės. Jos mėgstamiausias dalykas namuose yra astronomija, bet mokykloje ji labiausiai domisi pertraukomis ir valgiu. Ji renka pašto ženklus ir žaidžia šachmatais. Nors gali susikaupti prie savo teleskopo valandų valandomis, negali nusėdėti vietoje, kai jai neįdomu. Mergaitė lengvai apsiverkia, dažnai nesusivaldo, vadovauja kitiems vaikams, kai jie "daro neteisingai" ir negali tvarkingai susidėti savo daiktų. Ji turi gilų jumoro jausmą, kuris nuginkluoja suaugusius, bet yra nesuprantamas bendraamžiams.

Pradėjus Rūtą mokyti paprastoje pirmoje klasėje ir neatkreipus ypatingo pedagogo dėmesio į jos skirtingumą, turėsime gatavą receptą, kaip sukelti emocinę vaiko nelaimę. Net jei įmanoma taikyti ypatingą programą (jos paprastai taikomos nuo trečios ar ketvirtos klasės), nepanašu, kad patenkinsime svarbiausius jos poreikius.

Talentingo vaiko mokymas mokykloje primena aprangos kūdikiui ieškojimą suaugusiųjų drabužių parduotuvėje. Tėvams reikia pasirinkti kitas alternatyvas arba patiems tapti kiek įmanoma geresniais siuvėjais.

Svarbu atsiminti, kad Jūs apie savo vaiką žinote daugiau negu bet kas kitas. Jūsų žinios, informacija ir nuojauta yra naudingos ir svarbios, ir jos turi būti tokiomis laikomos, pritaikant mokyklos programą. Jūsų vaikui tiesiog reikia individualaus dėmesio. Kas nors kita gali būti tiesiog žalinga.

Nėra idealios mokyklinės programos talentingiesiems. Tačiau kai normali mokyklos programa sukelia sunkumų, svarbu įgyti bent kiek diferencijuotą.

Pagreitinimas. Kadangi talentingieji gali pradėti mokytis mokykloje jau žinodami didžiąją dalį to, ko mokoma pradinėse klasėse, ir kadangi jie mokosi greitai, būtinas tam tikras pagreitinimas. Kai kuriems vaikams kai kuriose situacijose geriausias pasirinkimas- peršokti klasę. Vaiko mokymas su vyresniais vaikais, turinčiais tuos pačius interesus, gali būti socialiai ir intelektualiai naudingas bei rezultatyvus, pritaikius tinkamą programą. Be to, paprastas ir ekonomiškas sprendimas mokyklai. Kai kurie vaikai pradeda mokytis anksčiau, kiti peršoka kelis mokymo lygius pradiniame ar net viduriniame etape. Vienų metų praleidimas retai kada padeda, nes skirtumas tarp dviejų klasių programų yra pernelyg mažas. Klasių peršokimas nėra paprastas, bet leisti talentingiems vaikams pasilikti atitinkančioje tik kelis ar išvis jokių jo poreikių neatitinkančioje klasėje, gali sukelti rimtą ir ilgalaikę žalą.

Kita pagreitinimo rūšis yra dalykinis pagreitinimas. Vaikas gali mokytis matematikos pagal ketvirtos klasės programą, skaityti pagal antros klasės programą, o kūno kultūroje dalyvauti su bendraamžiais. Ši pagreitinimo rūšis atsižvelgia į talentingųjų intelektualinio amžiaus skirtybes. Toliau paslankiai taikydamiesi, jūs galite lankyti vakarinius ar savaitgalio būrelius vidurinėje mokykloje, arba paprašyti mokyklos praplėsti to dalyko programos apimtį paprastose klasėse. Vaikas gali eiti į mokyklą su bendraamžiais tik rytais arba tik popietėmis. Šis metodas reikalauja iš mokyklos ir tėvų paslankumo ir gali sukelti tokių praktinių problemų, kaip tvarkaraštis ar mokyklos transportas, bet kartais jis tenkina labiau nei kelių klasių peršokimas, nes vaikas bent dalį laiko praleidžia su bendraamžiais.

Kai mokykla nesitaiksto. Kai tėvai tariasi su mokytojais ir administracija, pateikdami informaciją ir dokumentus, laikydamiesi bendradarbiavimo, o ne priešiškumo principų, siūlydami ir padėdami, o ne puldami, kai kurie teigiami pokyčiai paprastai teikia rezultatą. Tačiau kartais mokyklos atsisako pokyčių dėl vieno vaiko. Jei taip atsitinka, tėvai turi keletą galimybių. Viena- pereiti į mokyklą, kuri padarys pakeitimų. Kita- mokymasis namuose.

Daugeliui talentingų vaikų mokymas namuose yra beveik idealus problemos sprendimas. Klubai, sportas, draugijos ir kita veikla tenkina bendravimo su kitais vaikais poreikį, tėvai dirba kaip mokytojai, ugdytojai arba pagalbininkai profesionaliems mokytojams.

Socialiniai/emociniai poreikiai. Pasirinkimas mokytis namie yra nelengvas. Kai kur tai netgi nelegalu arba apribota taisyklių, beveik tokių pat griežtų, kaip mokymasis mokykloje. Kai abu tėvai arba vienišas tėvas turi dirbti, tai gali būti neįmanoma. Kai kurie tėvai ir vaikai nebepakenčia ilgalaikio buvimo kartu. Tačiau mokymas namie gali būti geras pasirinkimas daugeliui šeimų. Vaikai stebėtinai lengvai pereina nuo mokymo namuose ankstyvojoje vaikystėje prie vyresnių klasių ar universiteto programos, kai jų intelektualiniai poreikiai išsiveržia iš namų aplinkos. Vienas didžiausių mokymo namie privalumų yra savos vertės palaikymas, kuris gan sudėtingas mokykloje.

Talentingi vaikai kartais sunkiai užmezga pilnavertę draugystę su bendraamžiais, ypač jei jų aplinkoje nėra nei vieno talentingo vaiko, su kuriais galėtų bendrauti. Kaip savo motinai pasakė vidurinės mokyklos moksleivis: "Aš galiu būti ta savęs dalimi, kuri panaši į mano klasės draugus, ir mes puikiai sutarsime. Bet nėra nei vieno, su kuriuo galėčiau dalintis likusia dalimi, nei vieno, kuris suprastų kur kas didesnę dalį manęs". Daugeliui talentingų vaikų socialiniai santykiai su bendraamžiais kainuoja nuolatinę minčių, žodžių ir elgesio kontrolę.

Vienas didžiausių privalumų- suteikti jiems galimybę kurį laiką praleisti su panašiais į save, pavyzdžiui, dalykinėse olimpiadose arba profiliuotose vasaros stovyklose. Ten jie gali jaustis ne autsaideriais, o savo vėžėse. Ten gali užsimegzti draugystės visam gyvenimui. Daugelis panašių programų dalyvių laiko šį bendravimą tokiu pat svarbiu, kaip ir mokykloje.

Ką dar galėtumėte padaryti, padėdami savo talentingam vaikui susirasti draugų? Padėti vaikams suprasti, kad yra įvairių rūšių draugysčių. Jie gali žaisti krepšinį, važinėtis dviračiais, žiūrėti televiziją su vienu, kalbėtis apie knygas ar filmus su kitu, o žaisti šachmatais ar aptarti astronomiją su trečiu žmogumi. Kai kurie draugai gali būti jų bendraamžiai, kai kurie jaunesni, o dažniausiai- vyresni. Tik mokykloje tikima, kad vaikų amžius turi skirtis vos keliais mėnesiais.

Išvados. Talentingo vaiko auginimas gali būti ekstazė, agonija ar bet kuris tarpinis variantas. Suaugusieji turi balansuoti ant beveik neįmanomos ribos- nespausdami palaikyti vaiko gebėjimus, nepervertindami juos branginti, nekonkuruodami būti autoritetu. Tai gali sukelti fizinį ir emocinį išsekimą bei intelektualines pastangas. Po pirmosios pasididžiavimo bangos tik retas tėvas supranta, kad jo problemos daug kuo panašios į tėvų, auginančių neįgalų vaiką, problemas. Mūsų pasaulis neprisitaiko prie skirtumų ir nesvarbu, ar šie skirtumai kyla dėl pertekliaus ar dėl trūkumo.

Tai tik kelios įžvalgos šia tema, bet didžiausią pagalbą, kurią Jūs galite suteikti talentingam vaikui ar vaikams, galima nusakyti vienu sakiniu: suteikite jiems ramius namus, tvirtovę, kurioje jie jaustų meilę. Užaugę saugioje aplinkoje, jie sugebės suderinti savo išskirtinumą ir paprastų mirtingųjų laimę.